Kalba – stebuklinga vaiko savybė, turinti daug paslapčių. Kaip ir raidos kelias, taip ir kalbos kelias pasižymi tam tikru nuoseklumu. Ėjimą tuo keliu galima pristabdyti arba paspartinti.
Tai sudėtingas procesas, apimantis minčių, garsų, skiemenų, žodžių ir jų sekos parinkimą, tinkamą tarimo tempą ir balso tembrą.
Ką būtina žinoti?
Pirmieji gyvenimo metai
Visi naujagimiai labai dėmesingai klausosi suaugusiųjų kalbos. Jie atskiria ne tik intonaciją ir ritmą, bet ir asmeninius akcentus, kalbos ypatumus. Taip yra dėl to, kad vaiko kalba vystosi mėgdžiojant suaugusiųjų kalbą. Periodas nuo gimimo iki 8 mėnesių yra geriausias kalbos suvokimui. Būtent šiuo periodu mažylis lengvai įsimena kalbą, kuria vėliau galės laisvai bendrauti. Jam tuo metu kaupiasi pasyvi žodžių atsarga, kurią jis panaudos vyresniame amžiuje. 6-7 mėnesių vaikas čiauškėdamas pradeda tarti gimtosios kalbos garsus.
Antrieji metai
Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos – „kas se?” (kas čia?), gali pasakyti dviejų žodžių frazę. Skatinamas vaikas rodo norą kalbėti, prašyti (noriu mamos – „mama nole”, noriu lėlės – „nole lele”). 1 m. 6 mėn. vaikas vartoja sąvokas: dėdė, teta, senelė, vyras, taip pat įvairesnius žaislų, drabužių (paltas, kepurė) ir avalynės pavadinimus.
Tretieji metai
Vaikas išmoksta tarti žodžius ir sudaryti sakinius, kalba būna emocionali, lydima judesių. Vaikas jau bendrauja sakinukais: tris – keturis žodžius gali sujungti į sakinį, tačiau jie gramatiškai netaisyklingi. Jie dar gali nemokėti tarti garsų r, š , ž, č, dž, c, dz, praleidžia sunkiau tariamus garsus h, f, ch, netaisyklingai ištaria ilgus, retai vartojamus ir mažai žinomus žodžius, iškraipo juos. Vietoj veiksmažodžių jie gali vartoti garsažodžius (mū-mū, ga-ga ir pan.). Daug klaidų vaikai daro derindami daiktavardžius su skaitvardžiais ir būdvardžiais.
Ketvirtieji metai
Dominuoja daiktavardžiai, veiksmažodžiai ir įvardžiai. Mažėja garsų tarimo klaidų. Vartoja klausimus: kur? kodėl? kaip? Gali užbaigti sakinį pagal analogiją ar remdamiesi savo žiniomis.
Penktieji vaiko gyvenimo metai
Kalba tobulėja: vaikai taria beveik visus kalbos garsus (baigiasi fiziologinio šveplavimo laikotarpis), turtėja aktyvusis žodynas, vaikai daugiau vartoja veiksmažodžių ir būdvardžių, derina žodžius sakinyje, moka sudaryti naujų žodžių, sparčiai vystosi rišlioji kalba, ilgėja jų tariami sakiniai, nes nori kuo daugiau pasakyti.
Priešmokyklinio amžiaus vaiko kalbos raida
Šešerių metų vaikai supranta apie 13000 – 15000 žodžių. Supranta erdvinius daiktų ryšius, prielinksnius už, šalia, prieveiksmius paskui, atgal, toli ir kt., požymius – panašūs, vienodi, skirtingi. Supranta metų laikų kaitą, žino jiems būdingas ypatybes. Gali pasakyti, kur gyvena, žino miesto, gatvės pavadinimą, moka išvardyti savaitės dienas. Kalba išplėstiniais sakiniais, kuriuos sudaro 6-8 žodžiai. Taisyklingai vartoja esamojo, būtojo ir būsimojo laiko veiksmažodžius, įvairius jungtukus. Geba sudaryti sakinius su žodžiais – jei…tai, todėl, kad. Duotiems žodžiams gali sugalvoti priešingybių (antonimų), nusakyti daiktų paskirtį, iš ko jie pagaminti, nurodyti panašumus ir skirtumus. Kalboje vartoja kelintinius skaitvardžius. Garsų tarimas – šiame amžiuje geba taisyklingai ištarti įvairaus sunkumo žodžius, taisyklingai ištaria priebalsių samplaikas.
Kas yra logopedas?
 |
Logopedas – įvertina vaikų kalbos raidą, išsiaiškina kalbos sutrikimų pobūdį bei priežastis. Numato palankiausias kalbos plėtotės priemones ir būdus. Dirba su vaikais individualiai ir pogrupiais, lavina sutrikusias funkcijas, taiko specialius darbo būdus bei metodus. Šviečia darželio bendruomenę kalbos ugdymo bei kalbos sutrikimų prevencijos klausimais. |
Kada rekomenduojama kreiptis į logopedą?
- 2 metų sulaukęs vaikas nebendrauja žodžiais, jo kalboje yra nedaug garsažodžių, nelinkęs mėgdžioti garsų, žodžių, prastas kalbos suvokimas (nevykdo paprasčiausių 1 dalies buitinių instrukcijų), nereaguoja į savo vardą, neatsisuka į garso šaltinį; nejungia dviejų žodžių sakinių; neatpažįsta ir nerodo daiktų paveikslėlyje.
- 3-4 metų vaikas nekalba 3-4 žodžių sakiniais, negali atsakyti į klausimus „kas, kur, kam, ką?“ Pats neužduoda klausimų. Nepasako savo vardo, metų. Negeba rūšiuoti daiktų į kategorijas – augalai, gyvūnai, maistas, žaislai, drabužiai ir pan.
- Kai gausus šveplavimas (dar gali netarti r, dž)
- Kai neskiria spalvų, negrupuoja (toks pats)
- Sakiniai gramatiškai netaisyklingi, gausu žodžių derinimo klaidų (netinkamai vartojami daiktavardžių linksniai, giminės, veiksmažodžių laikai)
- Kai vaikas nedainuoja, nedeklamuoja, nežaidžia poroje su kitu vaiku ar grupėje.
Kas yra specialusis pedagogas?
 |
Specialusis pedagogas teikia specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, turintiems intelekto sutrikimų, specifinių pažinimo sutrikimų (neišlavėjimų), emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų, lėtinių somatinių ir neurologinių sutrikimų, kompleksinių sutrikimų. |
Kada rekomenduojama kreiptis į specialųjį pedagogą?
- Kuomet vaikui sunkiai sekasi išmokti raides, savaitės dienas, skirti ir pavadinti spalvas, formas, skaičius.
- Kuomet vaikas sunkiau orientuojasi erdvėje (neskiria pusių: kairė-dešinė, nesiorientuoja popieriaus lape ir pan.).
- Dažnai nerimastingas ir išsiblaškęs, sunkiai sukaupia dėmesį, be suaugusiojo pagalbos negeba atlikti užduoties.
- Negeba ar nenori vykdyti nurodymų, laikytis kasdieninių taisyklių ir tvarkos.
- Neatsiliepia į savo vardą, neišlaiko ar labai trumpai išlaiko akių kontaktą, nereaguoja į kalbinimą.
- Nerodo pirštu į norimą daiktą, norus ir poreikius reiškia tik verkimu.
- Sunkiai sulaukia savo eilės.
Kaip paskatinti vaiko kalbą namuose?
 |
|
Informacija atnaujinta 2026-02-03